Ilona Tulminaitė-Gražinskienė
Klaipėda
Esu penkių sūnų mama, paskutinio kurso psichologijos studentė ir hipnozės praktikė. Mano sūnūs yra ir mano mokytojai – jie kasdien primena apie meilę, smalsumą, kantrybę, atkaklumą ir drąsą bandyti dar kartą. Augindama juos išmokau giliau pažinti ir gerbti vyriškąjį pasaulį – jo stiprybę, jautrumą, savitumą bei skirtingus jausmų išraiškos būdus. Ši patirtis padeda į kiekvieną žmogų žvelgti atvirai, be išankstinių nuostatų ir su pagarba jo individualumui. Būtent smalsumas tapo viena svarbiausių mano gyvenimo varomųjų jėgų ir atvedė mane į Hipnozės akademiją.
Mano profesinis kelias susijęs su pagalba žmogui. Esu savanoriavus ir dirbusi Pagalbos moterims linijoje, taip pat konsultavusi nuo smurto nukentėjusius asmenis. Šios patirtys išmokė jautriai klausytis, nevertinti ir gerbti kiekvieno žmogaus individualų gyvenimo kelią. Tikiu, kad norint lydėti kitą svarbu ne tik turėti žinių, bet ir pačiai patirti procesus, kuriuose jį lydėsi. Todėl greta psichologijos studijų lankiau individualią ir grupinę psichoterapiją bei domėjausi įvairiomis savęs pažinimo praktikomis.
Prieš pradėdama mokytis hipnozės, pati išbandžiau hipnozės sesijas. Ši patirtis padėjo dar geriau suprasti, kokie svarbūs šiame procese yra patirtis, saugumas, tarpusavio pasitikėjimas, specialisto atsakomybė ir pagarba žmogaus suvokimui ir patirčiai. Anksčiau žmogų įsivaizdavau kaip knygą, kurios viršelis neatskleidžia jos turinio. Šiandien po hipnozės mokymų, patirties ir praktikos matau jį kaip ištisą biblioteką, kurioje telpa asmeninės patirtys, šeimos istorijos ir iš kartos į kartą perduodami santykių modeliai.
Hipnozė gali padėti atsargiai praverti šios vidinės bibliotekos duris ir pastebėti tai, kas iki šiol liko už sąmoningo suvokimo ribų. Gyvendama gamtos apsuptyje stebiu jos ciklus – augimą, virsmą, paleidimą ir naują pradžią. Gamta man primena, kad ir žmogaus gyvenimas nuolat keičiasi, o kiekvienam vidiniam procesui reikia savo laiko. Tikiu, kad nėra vieno visiems tinkamo kelio. Todėl žmogų siekiu lydėti jautriai, atsakingai ir be išankstinių vertinimų, kurdama saugią erdvę, kurioje jis galėtų geriau pažinti save ir atrasti savąjį kelią.
